- skertulė
- skertulė̃ sf. (3b) Ad, (3a) Dv
1. Ser, Grv skiauterė: Vištos raudona skertulė̃ Dv. Ta su didesne sker̃tule Pls. ^ Pavagiuosa [vasarojaus] nieko nėra, tik kai gyvaplaukiai, o vidury žuoganos kai skertulė̃ Rod.
2. mintuvų viršutinė dalis, keltuvė: Mintuvų skertulė̃ pasikelia ir nusileidžia Ad.
◊ sker̃tulę pastãtęs labai išdidus, pasipūtęs: Ko vaikščioji sker̃tulę pastãtęs kap gaidys Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.
